niurkterėti

niùrkterėti, -ėja (-i), -ėjo 1. žr. niurktelėti 1: Į pelkę niùrkterėk (orig. niurgterėk) jį, t. y. nerk J. 2. žr. niurktelėti 4: Diedas bobai niurkterė[jo] alkūne: „Boba, kelkis, jau aušta!“ (ps.) Švnč.